Ką daryti, kai vaikas sako „Manęs niekas nemėgsta“

 

Ką darysite, jei jūsų vaikas grįš iš mokyklos ir pasakys: „Niekas manęs nemėgsta“. Ypač dažnai taip kalba vaikai nuo septynerių metų – jie būna labai savikritiški. Tačiau bet kokio amžiaus vaikai kartais gali jausti, kad neturi draugų. 

 

Pirmasis jūsų instinktas gali būti toks: „Juk žmonės tave mėgsta! Jonas juk tave mėgsta. Ir Sara tave mėgsta“. Tačiau vaiko taip neįtikinsite – greičiausiai jis ginčysis dar labiau, kad draugų jis neturi. 

 

O gal pajusite frustraciją: „Nagi, jei tu nebūtum toks egoistiškas...“ Tūkstantį kartų įspėjote savo vaiką, kad žeminantis kitus elgesys atbaidys draugus. Kodėl jis nesiklauso? Deja, tūkstantį pirmą kartą pakartoti tą pačią pamoką neverta. Jei kritikuosite, kai vaikas ir taip jaučiasi palūžęs, nebent išprovokuosite ašarų ar pykčio priepuolį. 

 

Gal pajusite bejėgystę... Juk širdis plyšta, kai tavo vaikas jaučiasi atstumtas. O jūs juk žinote, kad jam negalite imti ir surasti draugų. 

 

Laimė, yra dalykų, kuriuos jūs galite padaryti. Taigi, kaip padėti vaikui, kuris jaučiasi neturintis draugų? 

 

Reaguokite su empatija 

 

Mes, suaugusieji, labai dažnai puolame tvarkyti problemų. Tačiau kartais gali pakakti, kad vaikus išklausysime ir pripažinsime jų jausmus. Galite pasakyti: „Atrodo, kad diena tikrai buvo nelengva“ arba „Atrodei dėl kažko nuliūdęs“. 

 

Ir jei vaikas nori atvirai papsakoti apie tai, kas nutiko, galite tiesiog paantrinti tam, ką jis sako. „Tu pasijutai įžeistas, kai ji taip pasakė...“ , - toks reagavimas padės parodyti vaikui, kad klausotės ir jį suprantate. 

 

Taip pat galite pasiteirauti, ar is norėtų būti apkabintas. Jei vaikas jaučiasi atstumtas bendraamžių,  truputis ekstra meilės iš mamos ir tėčio gali paguosti. 

 

Stenkitės reaguoti ne per daug aštriai 

 

Nors labai sunku matyti vaikus, kuriems skauda širdį, prisiminkite, kad vaikų jausmai labai greitai keičiasi. Tas vaikas, kurio jis dabar nekenčia, kitą savaitę gali tapti jo geriausiu draugu. Nesutarimai, kurie privedė prie ašarų, kitą dieną atsibudus gali būti tiesiog pamiršti. 

 

Vaikai neturi perspektyvos jausmo. Jie tiesiog dar negyveno pakankamai ilgai, kad įvykius suvoktų platesniame kontekste. Todėl įvykis, kuris jam dabar atrodo pasaulio pabaiga, greičiausiai toks tikrai nėra. 

 

Jei klasės ar darželio grupės vaikas pažemino jūsų vaiką, jus gali apimti pagunda paskambinti to vaiko tėvams ar net pačiam pasikalbėti su tuo vaiku. Geriau to nedarykite. Normalu, kad orisi pvaiką apginti. Tačiau juk jūs nenorite, kad tai taptų ir tėvų konfliktu. Kol vaikui iš tiesų negresia pavojus ar jei tai nėra rimtos patyčios, geriausiai leisti vaikams išsispręsti santykius patiems. 

 

Jei vaiko draugysčių bėdos jus nuliūdins, tai tas bėdas tikrai padidins. Stiprios emocinės reakcijos iš jūsų pusės gali taip paveikti vaiką, kad ateityje jis tiesiog apie savo bėdas nepasakos. Arba atvirkščiai – vaikas vėl norės tokio stipraus jūsų atsako ir tada atraportuos jums kiekvieną mažytį nesklandumą. 

 

Jei draugysčių problemos vis kartojasi, geriausia pasidomėti, kas iš tiesų vyksta. Vaiko pasakojimas gali būti neišsamus. Ir tai natūralu – vaikams tiesiog sunku sudėtingoje socialinėje situaciją pamatyti savo vaidmenį. Todėl jis gali teigti, kad draugės paspyrė jo kėdę. Ir tiesiog pamiršti, kad prieš tai tas pats berniukas net kelis kartus mandagiai paprašė jo pasistumti pirmyn. 

 

Verta pasikalbėti su vaiko mokytoja ar auklėtoja. Ji kasdien mato jūsų vaiką ir todėl jos įžvalgos, kaip vaikas bendrauja su kitais ir kaip kiti reaguoja į jo elgesį, gali būti naudingos. Taip pat galite ir patys stebėti, kaip vaikas bendrauja su kitais. Tam puiki vieta yra žaidimų aikštelė. Arba galite tiesiog pasisiūlyti savanoriauti vaiko klasėje, taigi, tada iš visai arti matysite, kokie yra santykiai. 

 

Būkite vaiko „koučeriu“ 

 

Kai jau suprasite, kas vyksta, bus pats metas pamokyti vaiką, kaip jis galėtų geriau sutarti su kitais. Jei patarsite, kaip elgtis, dar neįvykus konfliktinei situacijai, jūsų žodžiai turės daug didesnį poveikį negu moralas po to, kai vaikas jau įsivėlė į kovą. 

 

Galite vaikui pasiūlyte vaidmenuų žaidimą, kuriame praktikuosite draugiškus palinkėjimus ar ramius atsakymus į pasišaipymus. Taip pat galite padėti vaikui atpažinti ženklus, kad kitiems jo elgesys nepatinka, ar atrasti geresnį variantą, kai jį trikdo kitų elgesys. 

 

Taip pat verta tiesiog pasikalbėti apie tai, kaip jūs abu suprantate draugystę. Tikra tiesa, kad ne visi mėgs jūsų vaiką. Tai yra žmogiška. Todėl paaiškinkite, kad piršti draugystę tam, kurio jinai nedomina, yra liūdnas reikalas. Kartais vaikai nori susidraugauti su populiariausiu vaiku klasėje ir nepastebi tų, su kuriais jis turi daug daugiau bendro. O kartais senos draugystės tiesiog išblėsta ir vaikui reikia susirasti naujų draugų. 

 

Sukurkite sąlygas augti draugystėms 

 

Nors jūs ir negalite megzti draugysčių vietoj savo vaiko, jūs galite sukurti sąlygas, kad jau esančios draugystės augtų. Vaikai susidraugauja, kai ką nors kartu veikia. Jei jis lankys būrelius, ten tikrai sutiks vaikų, su kuriais sies tie patys interesai. Taip pat galite pakviesti to vaiko, su kuriuo jis draugauja, šeimą į svečius ir surengti žaidimų vakarą. 

 

Jei reikia, nedvejokite ieškoti pagalbos  

 

Kartais tai jau ne tik draugystės problemos. Jei iš vaiko tyčiojasi, jam grasina, būtina iškart kreiptis į mokytoją ir ugdymo įstaigos direktorių. Jei socialiniai sunkumai tęsiasi savaičių savaites, vaikui gali būti pravartu tiesiog pasimokyti, kaip bendrauti su kitais. Gal praverstų socialinių įgūdžių grupė, kur vaikas galėtų su kitais praktikuotis saugioje aplinkoje, prižiūrimas išmanančių jų bėdą specialistų? 

 

Parengta pagal mokslų daktarės Eileen Kennedy-Moore straipsnį PsychologyToday.com