El. paštas

Kiek laiko auklė gali praleisti prie ekrano?

KIEK LAIKO AUKLĖ GALI PRALEISTI PRIE EKRANO? - photo-1

 

Vardan vaiko gerovės išvis nenorite, jog prie jo būtų naudojami telefonai? Tai visai nereiškia, kad esate atsilikęs nuo šiuolaikinio pasaulio. Spėkite, nuo ko saugo savo vaikus technologijomis garsėjančio Silikono slėnio tėveliai? Ogi nuo technologijų.  Į vaiko priežiūros kontraktus, kuriuos turi pasirašyti auklės, amerikiečiai įtraukia reikalavimus, kad nuo atžalų akių būtų paslėpti telefonai, planšetės, kompiuteriai ir netgi televizoriai. Kai kurie netgi prašo pasirašyti reikalavimą, kad auklė vaiko darbo metu nekalbėtų telefonu, taigi, vaikas išvis nematytų šio prietaiso. Dauguma tėvų tiki, kad net trumpas sąlytis su technologijomis gali sukelti priklausomybę, todėl jau geriau vaikui išvis neduoti šių tviskančių išmaniųjų priemonių. 

 

Žinoma, suaugusiam žmogui gyventi nežiūrint į telefoną yra labai sunku. Tačiau šią bėdą, kaip ir daugelį kitų sunkių užduočių, galima išspręsti samdant tam tinkamą žmogų. „Aš vaikštau su vaikais po parką, mokau juos kortų žaidimų, - dalijasi savo patirtimi  24 metų auklė Jordin Altmann, - Per pastaruosius metus vis daugėja tėvų, kurie nori, kad vaikas išvis neturėtų technologijų naudojimo patirties“. 

 

Auklė Shannon Zimmerman dirba būtent šeimai, kuri reikalauja išvis nesinaudoti technologijomis. Jai tokios taisyklės patinka, nes prie technologijų nepratę vaikai mielai žaidžia lauke. Pasak jos, didžiausia bėda yra ta, kad tėvai savo nustatytų taisyklių sunkiai laikosi patys. „Grįžę namo, jie negali atsiplėšti nuo telefonų. Tada jie visai negirdi, ką jiems vaikai nori papasakoti“, - dalijasi ponia Zimmerman. 

 

„Tie, kurie yra arčiausiai technologijų, labiausiai ir nenori, kad jos būtų naudojamos namuose“, - tvirtina Lynn Perkins, „UrbanSitter“ vadovė. Daugelis tėvų reikalauja, kad auklė išvis nenaudotų telefono darbo metu vaiko akivaizdoje. Vienintelė bėda čia ta, kad taip nėra galimybės susisiekti su tėvais. Todėl pokalbiai su tėvais dažniausiai tampa išimtimi, nes tėvai nori gauti žinių apie savo vaiką. Tai yra keblus dalykas. Jei mama skambins ir auklė atsakys, gali kilti įtarimas, kad ji naudoja telefoną ir savo tikslams. O jei auklė neatsakys, vėl blogai. 

 

Silikono slėnio parkuose vis daugiau šnipinėjančių, kuri auklė naudos telefoną. Kai kuriems žmonėms tai yra savotiškas pomėgis. Jie fotografuoja aukles ir paskui šias nuotraukas publikuoja tėvų grupėse.  Su prierašu: „Ar tai yra jūsų auklė?“ Arba net konkrečiau: „Ar kieno nors dukra turi raudoną lanką? Jei taip, tada jūsų auklė jai žaidžiant žiūrėjo į telefoną ir nekreipė dėmesio į vaiką“. 

 

Tinkle pilna vaizdų, kaip auklė viena ranka vaiką supa, o kita rašo žinutę. Arba kaip ji rodo televizorių parduotuvės vitrinoje. Būna, kad tėvai patys ima ginti auklę ir aiškinti, kad telefonu pasinaudoti jai tikrai reikėjo: „Taip, tai yra mano auklė. Ir tuo metu ji man kaip tik rašė žinutę. Ačiū jums, kad įspėjate“. 

 

Tokie reikalavimai jums atrodo pernelyg griežti? Manote, jog auklei, kaip ir kiekvienam žmogui, reikia užtikrinti teisę bendrauti su artimaisiais? Tada kalbėdami apie darbo sąlygas, tiksliai apibrėžkite, kada ji gali naudotis išmaniuoju, o kada – ne.  Šiuolaikiniame pasaulyje telefonai tapo žmogaus asmenybės tęsiniu ir būtent todėl naudojantis telefonu lengva pamiršti viską aplink. Ar nenutiks taip, kad minutėlę nusprendusi skirti „feisbuko“ žinutėms atsakyti, auklė nebeįstengs skirti viso dėmesio vaikui? 

 

Geriausia auklei iškart duoti žinoti, kiek laiko ji gali skirti savo asmeniniam bendravimui tinkle. Tam tinkamas laikas gali būti, kai vaikas miega ar sportuoja. Lygiai taip pat kaip ir verslo aplinkoje – nežymus asmeninis pasikeitimas žinutėmis yra nepastebimas ir visiškai priimtinas. Tačiau kas per daug, tas atitraukia nuo to, ką privalai padaryti. 

 

Care.com siūlo tėvams apibrėžti taisykles, kurių auklė turi laikytis, bendraudama socialiniuose tinkluose.  Jei išvis nenorite, kad vaiko nuotraukomis būtų dalijamąsi, taip ir pasakykite.  Jei sutinkate, kad auklė dalintųsi filmukais ar fotografijomis iš jūsų vaiko gyvenimo su savo draugais, pagalvokite apie tai, jog tada neįmanoma užtikrinti, kad tie vaizdai neplis toliau. 

 

Jūsų teisė -  nustatyti taisyklę, kad „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kitos panašios platformos gali būti naudojamos tik asmeniniam bendravimui, tačiau informacijos skleidimą apie tai, kas vyksta jūsų šeimoje. Daugelis verslo kompanijų draudžia dalintis informacija iš verslo aplinkos socialiniuose tinkluose, jūs taip pat turite teisę reikalauti privatumo. 

 

Paprašykite, kad vaikščiodama kartu su vaiku, auklė išjungtų vietos aptikimo funkciją. Daugelis socialinių tinklų rodo, kurioje vietoje yra žmogus. Jei auklė išjungs šią funkciją, nepažįstami žmonės negalės sužinoti, kurioje vietoje yra jūsų vaikas ar jūsų namai. 

 

Jei jūs nieko prieš, kad auklė „postintų“ vaiko nuotraukas, tai aptarkite detaliai. Ar ji gali uždėti žymę („tag“) su jūsų šeimos vardais? Ar gali nurodyti vietas, kurioje darytos fotografijos? Kokio pobūdžio vaizdai tai gali būti? Ar ji gali spręsti pati, ar prieš publikuodama, visada turi gauti jūsų leidimą? Jei ji nori šiomis fotografijomis pasidalinti su artimais draugais, galbūt geriausia yra joms pritaikyti „privatumo“ apribojimus, kad negalėtų matyti kiti asmenys? Jei ji rašo tinklaraštį, ar galima taip nustatyti, kad galėtų matyti tik užsiregistravę jos sekėjai, bet fotografijos nebūtų matomos bet kam? 

 

Jei jūs nieko prieš, kad auklė savo įrašuose pasakotų apie bendravimą su vaiku, aiškiai nustatykite ribas. Pasikalbėkite apie tai, kiek detalių auklė gali atskleisti iš jūsų namų. Viena kita istorija iš jūsų šeimos kasdienybės gali pagyvinti jos įrašus, todėl nereikalaukite, kad ji pasakotų „sausai“ dėstydama teorijas apie vaikų auklėjimą. Tačiau tos istorijos būti tokios, kad jūsų šeimai netektų patirti nemalonių situacijų. Jokiu būdu neleiskite minėti tikslio namo vietos (geriausia vengti net gatvės ar rajono pavadinimo). Taip pat – jokių detalių, kurios galėtų pritraukti vagis (tarkim, rašyti apie tai, kad šeima ką tik nusipirko brangų naują televizorių).

 

Vaiko saugumo vardan, neduokite auklei minėti jūsų vaiko vardo ir pavardės. Galite sukurti mažyliui slapyvardį ir sutarti, kad bus minimi tik inicialai. Veidų atpažinimo technologijos sparčiai tobulėja.  Jau dabar socialiniuose tinkluose mūsų virtuali tapatybė yra siejama su mūsų veidais. Tikėtina, kad po penkerių metų niekur nereikės suvesti slaptažodžio – užteks kamerai užfiksuoti jūsų veidą. 

 

Tai svarbu žinoti, jei ir patys keliate vaiko nuotraukas į socialinius tinklus. Galbūt nematote reikalo vaiką saugoti nuo aplinkinių žvilgsnio. Tačiau pagalvokite, kas su tomis nuotraukomis ar videoįrašais Facebook, Instagram ar Youtube įvyks po to? Kai visa šią informaciją įkeliate ir pažymite vaiko vardą, jis tampa įtrauktas į milžinišką duomenų tinklą, kuriame jūs nieko nebegalite kontroliuoti. Nuolat keldami vaizdus, kaip vaikas švenčia gimtadienį ar dūksta su draugais, mes atimame jo teisę į privatumą ateityje. Ypatingai tada, kai susiejame nuotraukas ir videoįrašus su jo vardu. Tobulėjantys algoritmai gali susieti jūsų vaiko nuotraukas su vardu ir atpažinti jį net vėliau, kai bus paaugęs. Bus galima sužinoti, kur žmogus gyvena, dirba, lanko mokyklą, kokius artimus draugus turi vien tik turint jo fotografiją. 

 

Parengta pagal nytimes.com, care.com, canadiannanny.ca ir superaukle.lt informaciją