KAIP BE STRESO PAKEISTI AUKLĘ?

 

Per dvylika metų Donna Levin aiškiai suprato, kokios jos šeimai reikia auklės. Mergina, kuri studijuoja arba yra baigusi studijas, myli vaikus ir gali dirbti lanksčiu grafiku – tai yra tai, ko jai reikia. Tačiau kartu ji puikiai suprato, kad jei pasisamdys tokią auklę, ji neliks ilgai jos namuose. Daugiausia auklės jos namuose likdavo metus.

Šiomis dienomis jos vėl laukė naujos auklės paieškos, nes medicinos studentė, kuri prižiūrėjo vaikus, turėjo išeiti po kelių savaičių. 

 

„Keisti auklę yra skausminga“ – dalijasi mama. Su ja sutiktų daugelis tų, kurios samdė aukles. Vaikai gali stipriai prisirišti prie visą dieną su jais leidžiančios moters. Ir ypač tada, kai auklė tikrai nuoširdžiai domisi menu ir rankdarbiais – lygiai taip pat kaip ir jos penkiametė dukrelė. 

 

Auklės paprastai šeimą palieka dėl trijų priežasčių. Pirmoji-  natūrali: vaikas tiesiog užaugo ir išeina į mokyklą. Antroji susijusi su finansais – ji randa geriau apmokamą darbą. Trečioji – pati nemaloniausia, tėvai auklę atleidžia. 

 

Donna Levin pastebėjo, kad vaikui auklės išėjimas visuomet buvo skausmingas. 

Jai būdavo sunku paaiškinti, kas nutiko su tuo žmogumi, kuris, atrodė, taip nuoširdžiai jomis rūpinosi. Ypač maži vaikai tiesiog negali suvokti, kad žmogui, kuris jiems skaitė pasakas, juos maudė ir apsupdavo savo dėmesiu, buvo mokami pinigai. Jiems sunku suvokti, kad auklė, kaip ir bet kuris darbuotojas, gali tiesiog išeiti iš darbo. 

 

Pokytis yra skausmingas todėl, kad auklės dirba namuose ir labai gerai pažįsta darbdavio vaikus. Nors jos ir yra tiesiog darbuotojos, ilgainiui ribos tarp asmeninio gyvenimo ir darbo nusitrina. Galiausiai visiems ima atrodyti, kad jos yra šeimos 

 

Julia Wrigley yra mokslininkė, tyrinėjusi šeimų ir auklių santykius. Ją labai stebino tėvų negatyvus požiūris į situaciją, kai auklė nusprendžia išeiti. „Tai labai primena iššūkius asmeniniuose santykiuose. Panašu, kad tėvai turėjo auklę ilgą laiką ir tiesiog prie jos priprato“, - tvirtina knygos „Kitų žmonių vaikai“ autorė. 

 

Daugelis šeimų tikisi atrasti Mary Poppins, kuri bus su vaikais iki tol, kol jie užaugs. Tai nėra realu, bet vis tiek šeima turi tokių lūkesčių. Tačiau ypač tada, jei ieškoti jaunos auklės, kuri galėtų dirbti lanksčiu grafiku, reikėtų suvokti, kad ji, kad ir kaip ją vaikai mylėtų, kada nors išeis. 

 

J. Wrigley atrado, kad vaikai labai stipriai prisiriša prie jais besirūpinančių žmonių. Sunkiausia jiems būdavo tada, kai šeimą palikdavo pirmoji auklė. „Kalbėjausi su dviem seserimis. Viena iš jų, šeimą palikus auklei, domėjosi, ar dabar jau išeis jos sesuo. Ji dar nebuvo suvokusi skirtumo tarp šeimos ir samdomų darbuotojų“, - tvirtina tyrėja. Blogiausia yra tai, kad vaikai, kai auklės ima keisti, mano, kad neverta stengtis, nes jos vis tiek išeis. 

 

Kaip tėvai ir auklė galėtų vaikams padėti? Suaugusiųjų klaida yra ta, kad jie nenori vaikui sukelti streso. Todėl auklė vieną dieną tiesiog išeina ir nebegrįžta. Tėvai nenori, kad ankstesnės auklės išėjimas komplikuotų darbą naujai auklei. Todėl jie stengiasi nukreipti dėmesį kitur. 

 

Psichologė Lindsay Heller, kuri dar žinoma kaip „Auklių gydytoja“, tvirtina, kad geriausia apie auklės išėjimą pranešti vaikams kaip galima anksčiau, kad jie galėtų užduoti klausimus, kurie jiems rūpi. Taip jie suvoks, kas nutiko. Dar geriau – nors tai nutinka ypač retai – jei senoji auklė lieka apmokyti naujosios ir pora savaičių jos darbuojasi kartu. Jei viskas klojasi sklandžiai, auklė ir vaikas netgi gali toliau bendrauti. O jei ryšys ir nutrūksta, bent jau vaikai suvokia, kad auklės išėjimas nėra jų kaltė. 

 

Tačiau didžiausias iššūkis tėvams dažnai yra tai, kad auklės išėjimas jiems patiems kelia stresą. Būtent tai, kad jie patys dėl to jaučiasi prastai, trukdo jiems suvokti vaikų jausmus ir jiems padėti. „Būtinai reikia pasikalbėti apie tai, ką gero auklė padarė, - tvirtina, - Jennifer Kogan, kuri konsultuoja vaikus ir tėvus, -  Ji mums daug padėjo, žaidė kart, padėjo gaminti valgyti, guldė į lovytę. To mums tikrai trūks. Tačiau dabar auklė turi keliauti ir padėti kitiems žmonėms“. 

 

Po auklės išėjimo vaiką, kuris visada buvo ramus, gali ištikti isterijos priepuoliai. Jis gali pamiršti, kad jau buvo išmokytas naudotis tualetu. Elgesio pokyčiai gali būti matomi net pusmetį po auklės išėjimo. Tam, kad vaikas susitvarkytų su savo nerimu, suaugusieji turi su juo kalbėtis apie patiriamus jausmus.  

 

Kaip ir kitur išsiskiriant darbdaviui ir darbuotojui būna įvairių emocijų. Ir tėvai, ir auklė ne visada reaguoja brandžiai. Čia derėtų prisiminti, kad vaikai visada į tėvus žiūri kaip į pavyzdį – jie mokosi iš jų, kaip elgtis su žmonėmis. Todėl būtina susitvarkyti su savo pykčiu, net jei jį jaučiate. 

 

„Netgi jei patirtis nebuvo pozityvi, auklė vis tiek su vaiku turėjo ryšį“, - tvirtina Donna Levin, kuri vadovauja Care.com tinklalapiui, kuris padeda auklėms ir šeimoms rasti vieniems kitus. Jos manymu, į nemalonią patirtį geriausia žiūrėti kaip į gyvenimo pamoką. 

 

Į antrąją auklę vaikas gali reaguoti baisiai. „Tai visai nereiškia, kad pasirinkote blogą auklę, - tvirtina L. Heller, - Tai reiškia, kad vaikui sunku adaptuotis prie naujo žmogaus. Jam vyksta atmetimo reakcija“. Reikia laiko ir tėvų pasitikėjimo, kad naujoji auklė susidraugautų su mažyliu. Kitaip tėvams netrukus gali vėl tekti ieškoti naujos auklės. 

 

KAS PADEDA VAIKAMS ADAPTUOTIS PRIE NAUJOS AUKLĖS? 

 

INFORMUOKITE IŠ ANKSTO

Jei nusprendėte keisti auklę ar auklė išeina, būtinai kuo anksčiau praneškite tai vaikams. Tada jie turės laiko „suvirškinti“ gautą informaciją ir bus pasirengę susipažinti su nauja aukle. Staigus vieno žmogaus dingimas ir kito atsiradimas vaikui gali padaryti neigiamą poveikį. Jam gali kilti mintys, kad juo nesirūpinate. 

 

PASAKYKITE VAIKUI, KAD JIE YRA ATSAKINGI 

Tai gali skambėti keistai. Tačiau vykstant pokyčiams vaikai lengviausiai adaptuojasi žinodami, kad jie gali situaciją kontroliuoti. Vaikai yra imlesni, kai jie žino, kad virš jų nėra nieko kito. Paprašykite vaiko, kad aprodytų naujai auklei namus. Tada jis atsidurs pozicijoje, kur galės pasirūpinti kitu žmogumi ir kontroliuoti situaciją. 

 

NEKEISKITE TAISYKLIŲ

 

Jei keičiasi auklė, dar nereiškia, kad keičiasi susitarimai. Leiskite vaikui žinoti, kad tos taisyklės, kurios galiojo prie ankstesnės auklės, galios ir dabar. Laikas keltis ir laikas gultis, namų darbų ruošimas, žaidimo ribos lieka tos pačios. Supažindinkite su šiomis taisyklės auklę ir paprašykite, kad ji griežtai jų laikytųsi. Žinoma, tegu ji nepamiršta ir apdovanoti vaiko už gerą elgesį. 

 

KARTU ŽAISKITE INTERAKTYVIUS ŽAIDIMUS IR MALONIAI LEISKITE LAIKĄ 

Jei kartu smagiai leisite laiką su nauja aukle, tai padės vaikui su ja susipažinti. Todėl tol, kol dar nėra ryšio tarp jų abiejų, suplanuokite savo laiką taip, kad ir jūs galėtumėte įsitraukti į veiklą. Tai padės vaikui suvokti, kad jis šeimoje labai svarbus, o šis suvokimas daro stebuklus. 

 

Parengta pagal nytimes.com ir https://www.thecalendargroup.com/ informaciją