Kaip be isterijos vaiką atitraukti nuo ekrano?



Vaikas atrodo kaip „prilipęs“ prie išmanaus ekrano. Jis nieko nenori – nei pasivaikščioti, nei valgyti, nei bendrauti. Kai išmanusis įrenginys išsikrauna, kyla emocijų banga. Dar baisiau, jei mama paima telefoną – tai jau pasaulio tragedija. Mažylis rėkia, o mama pasimetusi. Kaip padėti vaikui atsikratyti akivaizdžios priklausomybės?

Metas į vaiko priklausomybę pažvelgti rimtai

„Intensyvūs garsai, spalvos ir greiti judesiai išmaniajame įrenginyje gali sukurti įspūdį, kad tas pasaulis yra įdomesnis už tikrąjį“, - vaikų psichologė Rebecca Rialon Berry tvirtina, kad vaikams būtent dėl to sunku atsiplėšti nuo ekrano. Jausmas, kad lieti ekraną ir iškart kažkas vyksta, ypač malonus jaunesniems vaikams.

„Žaidimų kūrėjai gerai žino, kad jie monetizuoja vaikų dėmesį. Dėl to jie kuria tokį dizainą, nuo kurio vaikai negalėtų atsiplėšti“, - tvirtina Sietlo Vaiko sveikatos, elgesio ir vystymosi centro direktorius dr. Dimitri Christakis“. Jo manymu, jei vaikams leisime naudotis įrenginiais, kiek jie nori, jie taip ir darys.

Tačiau kas vyksta vaikų smegenyse, kai jie brauko išmaniojo ekraną? Malonaus užsiėmimo metu gaminasi dopaminas – neurotransmiteris, kuris siunčia signalą smegenų daliai, kuri atsakinga ir už planavimą bei organizavimą. „Daryk tai vėl, tada bus daugiau malonumo“ – pasak mokslų daktaro D. Christakis, tokia žinutė siunčiama smegenims. (Žinoma, dopaminas išsiskiria ne tik prie išmaniojo ekrano. Patirti tokį patį malonumą vaikai gali, kai jie yra tėvų giriami ar valgydami, kai yra išalkę).

„Jokiu būdu nebandykite atplėšti vaiko nuo ekrano, jei jie įpusėję žaidimą ar video“, - mokslininkė Sarah E. Domoff siūlo tai, kas daugeliui tėvų gali atrodyti kaip beprotybė. Kai tėvai sustabdo žaidimus ar nebeleidžia žiūrėti filmukų, dopamino lygis krinta. „Tuo metu vaikas jaučia skausmą ir jaučiasi taip, lyg kristų iš aukštybių“, - tvirtina D. Christakis. Be to, kuo vaikas mažesnis, tuo menkesni jo įgūdžiai „persijungti“ iš vienos emocijos į kitą.

Vašingtono universiteto atliktame tyrime 27 tėvai, kurių vaikams nuo vienerių iki penkerių, patvirtino, kad atžaloms kyla didžiulis pasipriešinimas ar net isterija, kai jie turi atsitraukti nuo ekrano. 37 procentai tėvų teigė, kad tai beveik visada baigiasi kova.

Tyrimai taip pat parodė, kad išmaniaisiais įrenginiais daug besinaudojantys ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniau kenčia nuo nutukimo, trumpiau miega, taip pat lėčiau vystosi jų kognityviniai gebėjimai ir emocinis intelektas.

Laiką prie ekrano geriausia planuoti

Nuo nevaldomų emocijų protrūkių gali apsaugoti griežtas laiko planavimas. Kitas Vašingtono universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 28 šeimos, patvirtino, kad kai prie ekrano praleidžiamas laikas yra planuojamas, vaikai daug mažiau nuliūsta, kai tenka atsitraukti.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mažylių nusivylimas būdavo didesnis, kai tėvai juos įspėdavo, kad tuoj teks atsitraukti nuo ekrano. Pasak tyrimui vadovavusio mokslų daktaro Alexis Hiniker, bėda yra ne pats. įspėjimas, bet tai, jog tėvai taip parodo vaikui, jog čia jie reguliuoja situaciją ir vaikas neturi galios jos valdyti pats. Tai gali būti kibirkštis, nuo kurios prasideda didelis gaisras. Dr. Hiniker tvirtina, kad įspėjimai yra reikalingi, tačiau vaikus reikėtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą – pavyzdžiui, leisti jiems pasirinkti, kada – likus penkioms ar dešimčiai minčių laiko iki pabaigos – jie bus įspėjami. Taip pat galima įjungti laiko skaičiavimo įtaisą, kad vaikas pats galėtų pasitikrinti, kiek dar turi laiko. O galbūt vaikas nori, kad apie likusį laiką jiems praneštų ne tėvai, o programėlė?

Ir būtinai išjunkite „autoplay“ režimą Youtube, kad sistema nepasiūlytų dar vieno video. Pasak dr. Hiniker, tyrimai parodė, kad vaikų laiką sunkiau planuoti, kai kitas įdomus filmukas iššoksta automatiškai.

Ką veiksime paskui?

Dr. Berry siūlo kartu su vaikais planuoti kitas malonias veiklas, kurios seks pasinaudojus išmaniuoju įrenginiu. Pavyzdžiui, užkandžiauti ar eiti į parką. Tada, kai video ar žaidimas prasideda, jiems priminti, kad jie galės daryti tai, kas jiems patinka tik tada, jei išjungs išmanųjį telefoną, nerodydami „ožiukų“. Leidimas vaikams mėgautis malonumais tikrame gyvenime padės jiems greičiau išeiti iš virtualiojo pasaulio. Tai – daug efektyvesnė taktika negu versti atžalas eiti miegoti, pietauti ar maudytis. Taip pat galima sukurti apdovanojimų sistemą – vaikai gauna trokštamų smulkmenų, kai nesipriešindami atsitraukia nuo ekrano.

Jokių ekranų valgio metu ir likus valandai iki miego – tokia Amerikos Pediatrijos Akademijos rekomendacija. Pasak specialistų, vaikai iki pusantrų – dvejų metų turėtų išvis neturėti sąlyčio su virtualiu pasauliu. Vienintelė išimtis gali būti video pokalbiai. Vaikams nuo dvejų iki penkerių laikas prie ekrano turėtų būti ne ilgesnis negu valanda per dieną. Akademija taip pat siūlo tėvams būti prie ekrano kartu su savo vaikais ir kartu gilintis į turinį.

Ką daryti, jei vaikas vis tiek rauda?

Psichologės Jenny Radesky patarimas – būti stipriems ir vis tiek laikytis savo plano. Kitaip, jei tėvai nuolat pasiduos vaikų norui pratęsti malonumą, jie žinos, kad gali išsikovoti savo ir tada ateityje bus sunkiau susitarti.

Laikas prie ekrano, kuris yra per trumpas, kad būtų galima kažką nuveikti, taip pat gali sukelti isteriją. „Vaikui reikia laiko, kad jis galėtų susitelkti. Jeigu sakysite „Gali panaršyti penkias minutes, o tada aš pasiimsiu telefoną“, tai sukurs tik dar didesnę frustraciją“, - dr. Donahue rekomenduoja 30 – 45 minučių sesiją.

O jeigu naudojatės visais šiais patarimais, bet vaikus vis tiek ištinka priepuoliai? Dr. Berry pataria išlikti ramiai ir tiesiog nekreipti dėmesio. Jeigu toks elgesys vis kartojasi, galima imtis ir drastiškesnių veiksmų – pavyzdžiui, pasakyti vaikui, kad galimybės naudotis išmaniuoju įrenginiu dabar nebebus. Pasak mokslininko, tokios be įrenginio praleistos dienos jam padės suprasti, kad ekranas yra privilegija, kurią jis gali turėti tik gerai elgdamasis. Ir grąžinant įrenginį būtinai reikia pabrėžti, kad dabar vaikui bus išbandymas, ar jis jau pasiruošęs vėl juo naudotis.

Parengta pagal žurnalistės ir knygos „Ant ribos: kelionė per nerimą“ autorės Andrea Petersen straipsnį, publikuotą nytimes.com.