El. paštas

Kaip užmigdyti vaikus, kurie dalijasi vienu kambariu?

 

Jei norite sėkmingai užmigdyti vaikus, pirmiausia pagalvokite, kaip vaikas nori miegoti. Ar jam reikia visą naktį žibančios lempelės, ar jis nori miegoti tamsumoje? Ar jūsų sūnus reikalauja absoliučios tylos? O gal jūsų duktė nori klausytis muzikos su raminančiais garsais? 

 

Iššūkis didesnis, jei kambarį dalijasi keli vaikai. Tada reikės rasti kompromisą. Kai kurios šeimos taip vaikus apgyvendinti nusprendžia, kad tarp jų atsirastų artumo jausmas. Kitoms šeimoms tiesiog nėra kitų galimybių - juk ne visi gyvena dideliuose namuose su daug miegamųjų.  Kad ir kokios būtų priežastys, tėvai dažnai susiduria su iššūkiu, kaip vaikus užmigdyti ir užtikrinti, kad jie miegotų. 

 

Idealu, jei vaikai, kurie dalijasi kambarį, yra panašaus amžiaus. Trimetis ir šešiametis veikiausiai gyvens panašiu režimu, skirtingai negu paauglys ir kūdikis. Tačiau daugelyje šeimų į kambarius vaikai skirstomi pagal lytį, nors tai visai nesusiję su jų tvarkaraščiu. 

 

Jei turite kūdikį, kuris dabar miega jūsų kambaryje, bet paaugęs persikraustys į brolio ar sesers kambarį, jį jau dabar reikėtų pratinti prie panašios aplinkos, kurioje miega brolis ar sesė. 

 

Kelių aukštų lovos yra puikus dalykas, tačiau aukščiau miegantis vaikas turi būti ne mažesnis kaip šešerių. Tokios lovos leidžia vaikams aiškiai žinoti, kur yra jų erdvė. Tuo pačiu vyresnis vaikas gali truputį ilgiau nemiegoti ir skaityti, užsidegęs mažą lempą. Tokias lovas geriausia statyti kambario kampe – taip vaikams bus saugiausia. 

 

Vaikus lengviausia užmigdyti, atradus jiems patinkantį ritualą prieš miegą. Tačiau pats didžiausias iššūkis tėvams dažnai būna tada, kai keli vaikai nori skirtingų dalykų. Aštuonmečiui patiktų, jei skaitytumėte “Harį Poterį”, o trimečiui rūpi paprastesnė knygelė.  Vaikams bus lengviau priimti situaciją, jei sukursite aiškų planą ir griežtai, kai tik įmanoma, jo laikysitės. 

 

Eiti miegoti laiku yra labai svarbu. Įprastai vaikai eina miegoti tarp pusės aštuonių ir pusės devynių vakaro. Toks laikas tinkamas ir visai mažiukams, ir šiek tiek didesniems. Tačiau svarbiausia, nustatant miego laiką, yra įvertinti vaiko būseną. Jei jaunėlė dukra dieną vis dar eina pietų miego, ji gali gultis netgi vėliau negu vyresnis vaikas. Svarbiau ne tai, kad vaikai eis tuo pačiu laiku miegoti, bet kad jie užmigtų tuo pačiu metu. 

 

Aptarkite miego klausimą su pačiais vaikais. Paklauskite, kaip jie jaustųsi geriausiai ir kokie dalykai jiems padėtų pasiruošti miegui. Gal jie abu norėtų sulipti į vieną lovą, kol jūs skaitysite ir dainuosite lopšinę, o tik paskui išsiskirstyti po savas, tik tada, kai bus metas gesinti šviesą? O gal, jei vaikai norės eiti miegoti skirtingai, ritualai prieš miegą galės būti atlikti kitame kambaryje su kiekvienu atskirai? 

 

Nebijokite nusileisti. Viskas visada nebus idealu. Kartais jūs perskaitysite tik kelis knygos puslapius vietoj žadėto viso skyriaus. Kartais duosite vyresniam vaikui telefoną, jei jis šokinės ant lovos ir rėkaus, kad jis netrukdytų užmigdyti kūdikio. Kartais vaikai prieš miegą plepės ir užmigs vėliau negu norėtumėte. Atsipalaiduokite ir priimkite gyvenimą tokį, koks jis yra – su visais nesklandumais.  Svarbiausia, kad vaikai mėgaujasi bendryste su vienas kitu. 

 

Išsiskyrusiems tėvams labai svarbu susitarti dėl bendro miego laiko. Jei vaikas miega skirtinguose namuose, dažnai jam tenka miegoti ne vienam. Tačiau vaiko miego laikas turėtų būti toks pats skirtingose šeimose, nes kitaip nukentės jo miego kokybė. 

 

Ką daryti, jei vaikas priešinasi? Elkitės aiškiai ir griežtai. Taip, vaikams įprasta nustumti miego laiką. Tačiau būtent griežtas tvarkaraščio laikymasis jums padės išvengti neramumų kiekvieną kartą atėjus miego laikui. 

 

Jei pratinate kūdikį miegoti atskirai nuo jūsų, neverskite kartu su juo miegoti vyresnio vaiko. Jei mažiukas pradės verkti, vyresnėlis negalės miegoti. Geriau tegu jis laikinai miega ant čiužinio jūsų kambaryje ar svetainėje. 

 

Atkreipkite dėmesį į knarkimą. Jei vienas iš vaikų garsiai knarkia, kreipkitės į terapeutą ir paieškokite priežasčių, kodėl gali atsirasti knarkimas. 

 

Žinokite, jog yra vaikų, kuriems būtina turėti atskirą kambarį. Jei vaikas turi raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas, jis gali norėti būti savo erdvėje. Taip bus geriau ir šeimai. Jei nėra kitos galimybės, gali būti, kad jūs ar kitas suaugęs turės kambariu dalintis su vaikais vardan kitų. 

 

Neleiskite tam, kuris atsikelia anksčiau, žadinti kito. Paskatinkite vyturiuką pirmiausia pažadinti jus (nors tai ir skausminga), o ne brolį ar sesę. Lygiai tas pats, jei vaikas atsibunda viduryje nakties – tegu jis jau geriau eina to pranešti jums. Daug vaikų negali normaliai išsimiegoti, nes juos žadina verkdamas brolis ar sesė, ypatingai dažnai tai nutinka pirmąją nakties dalį, kai ypač svarbus gilus miegas. 

 

Nepamirškite pozityvios kambarių dalijimosi pusės. Netgi tada, kai vaikai turi kiekvienas savo kambarį, jie mėgsta ateiti pas vienas kitą ir pamiegoti. Tai jiems yra bendrystės patirtis. Dažnai tie, kurie dalijasi kambariu, užaugę yra artimesni – nesvarbu, kad šiuo metu jie pešasi. Jei kartu miega kitas, bus ramiau tiems vaikams, kurie bijo užmigti. 

 

Parengta pagal Nytimes.com