KAIP BENDRAUTI SU DRAUGE KURI NETURI VAIKU

 

Gal mano draugei nepatinka mano vaikai? Man kilo visokių minčių. Tačiau iš tiesų buvo taip, kad ji tiesiog nenorėjo nuolat klausytis, kaip apie juos pasakoju. 

 

Ši draugė – pavadinkime ją Nina – dar neturi savo vaikų. Kai gimė mano pirmagimis, pajutau tarp mūsų atsiradusią sieną. Mano dukrelė, o vėliau ir sūnelis, man buvo pačios didžiausios gyvenimo naujienos. Atrodė tiesiog neįmanoma apie juos nekalbėti, kai susitikdavom papietauti su drauge. Tačiau tuomet aš stebėdavau, kaip Ninos žvilgsnis nukrypsta į telefoną. Jai visai neįdomu buvo klausytis apie tai, kaip vyksta priėmimas į ikimokyklines klases. O kai paminėdava, kad sūnus apsivynioja armoniką aplink kaklą, grodamas gitara, jai nebūdavo taip jau juokinga. 

 

Kai turite vaikų, išlaikyti draugystes su tais, kurie jų neturi, yra gana sudėtinga. Kartais būdama kartu su Nina suvokdavau, kad mes visai kitaip suprantame, kas yra įdomus pokalbis. 

 

Kitas iššūkis yra suderinti abiems tinkamą laiką. Draugė nenori laukti vakarienės iki pusės devynių vakaro, o aš mielai susitikčiau, jau suguldžiusi į lovytes vaikus. Aš nesamdau auklės, bet draugė visai nenori atėjusi varžytis su mano trimečiu dėl mano dėmesio. Galiausiai nėra laiko net ilgiems telefono pokalbiams, kurie anksčiau atrodė tokie svarbūs. 

 

Turiu pripažinti, kad kartais savo vaikų neturinčiai draugei jausdavau pavydą ar bent jau neadekvatumo jausmą. Nina važiuodavo su moterų grupe važiuoja į Islandiją. Ji bėga maratoną Havajuose... Palyginus su jos patirtimi, aš visiškai nieko neturėjau papasakoti. Į savo gyvenimą aš jau priėmiau purvinas sauskelnes, tačiau man juk taip pat norisi į Havajus. Kaip būtų puiku ten nuvykti su draugėmis! Aš norėjau laisvės. 

 

Dažnai kalbama apie tai, kad tapusios motinomis, moterys dažnai susiranda kitų draugių, kurios taip pat motinos. Tai tiesa, nes reikia su kažkuo pasikalbėti žaidimų aikštelėje, aptarti miego problemas ar mitybos režimą. Tačiau mažai kas kalba apie tai, kad nutrūksta ankstesnės draugystės su tomis, kurios nėra mamos. O man tai atrodo labai svarbu. 

 

„Anksčiau tiesiog spontaniškai penktadienį buvo galima susitikti ir kartu praleisti vakarą. Tam, kad tokią draugystę būtų galima išlaikyti, būnant mama reikia pastangų. Tačiau jei yra emocinis ryšys ir bendra istorija, tikra tragedija būtų tiesiog leisti tam ryšiui užgesti“, - tvirtina psichologė Andrea Bonior, parašiusi knygą „Draugysčių taisymas: gidas, kaip pasirinkti, prarasti ir išlaikyti draugus“. Jos manymu, visai nebūtina gerti kokteilius kartu penktadienio naktį. Galima šiai draugystei suteikti naują formą. 

 

Labai svarbu tokioje situacijoje būti sąžiningai ir bendrauti iš širdies. Psichoterapeutė Diane Barth tyrinėja moterų draugystes ir yra parašiusi knygą „Žinau, kaip jautiesi: džiaugsmai ir širdgėlos moterų gyvenimo draugystėse“.  Jos patarimas – aiškiai išsakyti savo jausmus. „Pripažinkite, kad esate pavargusi ir neturite daug laiko. Tačiau pasakykite, kad jums svarbu susitikti bent pusvalandžiui, o ne išvis nesusitikti, - tvirtina ponia Barth, -   Taip yra daug geriau negu vis planuoti susitikimo datą ir tada ją vis atšaukti“.

 

Nors ir ne visi žmonės yra taip alergiški kalboms apie kūdikius kaip Nina, prisiminkite, kad jūsų vaikai tikrai nėra visiems įdomūs taip, kaip jums. „Daug moterų, turinčių mažus vaikus, tikisi, kad jų draugai bendraus su jomis ir jų vaikais. Kažkiek laiko tai gali būti smagu. Bet jei draugė net neturi šeimos ir jai norisi nuoširdžiai pasikalbėti, būti su vaikais tikrai nėra geriausia idėja“, - tvirtina psichoterapeutė. 

 

Pamėginkite prisiminti, kokia veikla jums rūpėjo anksčiau, kai dar neturėjote vaikų. Ir pasiūlykite draugei užsiimti būtent tuo. Tai gali būti kassavaitinis vizitas į sporto salę. O gal – savanorystė drauge. Pasak ponios Barth, tokiu būdu galima ir tobulėti kaip asmenybei, ir auginti savo draugystę. 

 

Kai jau leisite laiką kartu, prisiminkite, kad jūs ir jūsų vaikų neturinti draugė veikiausiai turite skirtingus prioritetus. Viskas su tuo gerai. „Ką tik tapusiai mama moteriai gali būti keista klausytis apie iššūkius pasimatymuose ar darbo problemas. Tačiau prisiminkite, kad draugei šie dalykai yra dar vis svarbūs – lygiai taip pat, kaip kadaise tai buvo svarbu jums“, - tvirtina psichoterapeutė. 

 

Ninos ir mano draugystė vis dar tęsiasi. Tačiau nors retsykiais pokalbiuose ir paminiu savo vaikus, niekada ties tuo „neužstringu“. Vietoj to, mes kalbamės apie tuos pačius dalykus, kurie mums buvo įdomūs dar prieš gimstant mano vaikams. Kalbamės apie knygas, televizijos laidas ir apie santykius su vyrais. Ir jei atvirai – tokie pokalbiai mane atgaivina. Tai yra kaip priminimas, kad nesu tik užpakalių valytoja. 

 

Parengta pagal knygos „Vaikai lovoje“ autorės Rachel Bertsche straipsnį nytimes.com