10 būdų padėti vaikui, kai jis nerimauja

 

Žodis „Nusiramink“ nerimaujančiam vaikui nepadės.  Ką daryti, jei susiduriate su vaiko nerimu? Visų pirma būtina suprasti, ką tokiomis akimirkomis vaikai patiria. Gyvūnų atsakas, susidūrus su pavojumi, būna bėgimas, kova arba sustingimas vietoje. Tas pats ir su žmonėmis.

 

Gal jūsų vaikas pabėgo iš daktaro kabineto, pamatęs adatą mediko rankose? Gal atsisakė išlipti iš mašinos, atvykęs į stovyklą, nes ten nieko nepažįsta? O gal jūsų atžalą apima silpnumas vien pagalvojus, kad jam teks lipti ant sceną? Kad ir ką tuo metu sakytumėte, jūsų žodžiai atrodo neturintys galios.

 

Fiziologinės reakcijos ištinka pajutus baimę. Išsiskiria adrenalinas, padidėja kraujospūdis ir pagreitėja širdies ritmas. Kvėpavimas tampa dažnas ir neramus. Ir net tada, kai pavojus pranyksta, kūnui reikia nuo dvidešimties minučių iki valandos, kad sugrįžtų į normalią būseną. 

 

Yra vaikų, kurie nerimą jaučia dažniau negu kiti.  Apie penktadalį vaikų jau gimsta linkę nerimauti – jų smegenyse esantis migdolinis kūnas labiau reaguoja į stimulus. Tokie vaikai gali rėkti, kratytis, bėgti arba kaip tik būti labai tylūs, slėptis, vengti naujų patirčių. 

 

Kokios  yra pagrindinės tėvų klaidos susidūrus su nerimu? Tėvai mėgina vaikams paaiškinti, kad bijoti neverta, nekreipdami dėmesio į tai, kas vyksta jų kūne. Jie kartoja: „Nusiramink“, „Nustok verkti“, „Būk drąsus“. Nerimas labai panašus į gynybą, todėl kai kurie tėvai netgi baudžia neramius vaikus. 

 

Tačiau smegenų tyrimai rodo, kad loginiai paaiškinimai ar mėginimas kontroliuoti elgesį vaikams nepadeda. Svarbiausia, kad jiems pavyktų išeiti iš automatiško reagavimo bėgant, kovojant arba sustingstant.

 

„Psychology Today“ siūlo dešimt moksliškai pagrįstų būdų, kurie švelniai padeda vaikams nurimti, atgauti saugumo jausmą ir susitvarkyti su nerimu. 

 

1. Stimuliuokite gerklėje esančius nervus. 

 

Gumos kramtymas, dainavimas, mažas juodo šokolado gabalėlis, gargimas laikant vandenį gerklėje esančius nervus, kurie siunčia signalą į smegenis, kad dabar nėra jokio pavojaus. 

 

2. Lėtas ir gilus kvėpavimas 

 

Įkvėpkite susitelkę į pilvo apačią, išpūsdami pilvą – tai padeda atsipalaiduoti. Išmokti gilaus kvėpavimo galima žaidžiant: kartu su vaikais pučiant burbulus, lėtai užpučiant „žvakes“, neva esančias ant pirštų galiukų, surengti švilpavimo konkursą, įsivaizduojant, kad sulig kiekvienu įkvėpimu visas kūnas prisipildo mėgstamiausios spalvos, aromato, garso, šviesos ar šilumos.  

 

3. Sukryžiuokite galūnes

 

Sukryžiuoti rankas, kojas ar net akis žiūrint į priešingas kūno puses. Tyrimai rodo, kad kai rankas ar kojas paslenkate nuo centro į kurią nors pusę aktyvuojasi abu smegenų pusrutuliai. Tada įmanoma galvoti kartu ir veikti iš intuicijos, ir vadovautis logika.

 

Čia vėl pravers žaidimai. Pavyzdžiui, galime žygiuoti vietoj, paliečiant dešine ranka kairįjį kelį, paskui kairiąja – dešinįjį kelį. 

 

Arba apsimeskite vėjo malūnais ir sukite rankomis ratus tai į kairiąją, tai į dešiniąją pusę. 

 

Skirtingus smegenų pusrutulius galima aktyvuoti ir atliekant buities darbus – pavyzdžiui, valyti stalą tai viena, tai kita ranka. 

 

Vaikščiokite aštuonetais – galite net nupiešti kreida aštuonetą ir tada paskatinti vaiką apeiti kontūrais. 

 

4. Būkite fiziškai aktyvūs 

 

Prisitraukimai, atsispaudimai, žygis su kuprine, laipiojimas sienomis, knygų krūvos nešimas, aktyvūs sportiniai žaidimai, šokiai padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir nusiraminti. 

 

5. Mokykitės įvardinti emocijas 

 

Mokslo daktaras Daniel Siegel siūlo vaikams įvardinti emocijas – tai padės jas suvaldyti. Galima papasakoti istoriją apie tai, kas juos liūdina. Kalbant veiks vaiko kairysis smegenų pusrutulis ir vaikai ims jaustis labiau valdantys situaciją. Tačiau, pasak mokslininko, kartais reikia nuo įtampų išlaisvinti kūną, kad vaikai galėtų kalbėti apie savo jausmus. 

 

6. Mokykitės sutelkti dėmesį  

 

Tyrimai rodo, kad žmonės labiau atsipalaiduoja, kai labiau susitelkia – taigi, susiaurina savo dėmesio lauką. 

 

Galima vaikams pasiūlyti įsivaizduoti objektą ar erdvę, kuri kelia malonius pojūčius. Pavyzdžiui, kambarį, kuriame jie jaučiasi visiškai patogiai ir laimingi – tikrą vietą, kurioje jie jau yra buvę arba esančią tik vaizduotėje. Paklauskite, ką vaikas ten mato, ką girdi, ką užduodžia – tegu įvardina tikslias detales. Kokie yra jų kūno potyriai? 

 

7. Atraskite malonumą

 

Ką galima veikti malonaus, kai apima nerimas? Štai viena mergaitė nusprendė, kad ji vers karolius kiekvieną sykį, girdėdama griaustinį. Ir netgi tai pavadino „griaustinio karoliais“  

 

8. Juokaukite 

 

Juokas atpalaiduoja raumenis ir turi gydomąją galią. Jo metu išsiskiria endorfinai, kurie padeda susidoroti su stresu. Todėl pasiruoškite istorijų, kurios vaiką prajuokins. 

 

9. Sukurkite ritualą

 

Ne veltui nuo pat senovės žmonės atlikdavo įvairius ritualus. Dabar ir mokslininkai pripažįsta, kad ritualai yra kaip stabilumo inkarai, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą. Kartu su vaiku susikurkite tam tikrą ritualą, kuris gali būti atliktas prieš stresinę situaciją ar ištikus stresui. Pavyzdžiui, prieš kraujo tyrimus apsirengti marškinėlius su didžiule gorila. Arba klausytis mėgstamos dainos. 

 

10. Mokykitės reflektuoti 

 

Jei vaikai patyrė nerimą, refleksija gali padėti jiems atrasti stiprybės kitam kartu. Paklauskite, kiek jiems buvo sunku, vertinant balais nuo vieno iki dešimties. Koks vienas dalykas padėjo jiems sutvardyti? Kas tam tikroje veikloje jam patiko? Kokius kūno pojūčius jie pastebėjo? Ką jie pasakytų, jei galėtų laiku atgal į stresinę akimirką? 

 

Parengta pagal Superaukle.lt ir Psychology. Today informaciją