Kaip tramdyti ožiukus?

Atrodo, kad tai kyla iš niekur. Staiga ką tik kuo gražiausiai ir mandagiausiai besielgiantis mažylis virsta monstru. Jis rėkia ir daužosi, jei nesutinkate įvykdyti jo reikalavimo.

Vaiką ištinkančius isterijos priepuolius lietuviai dažnai vadina „ožiukais“. Daugelis tėvų už tokį „užsispyrimą“ vaikus yra linkę bausti. Kiti vaiko klyksmų išsigąsta ir „dėl šventos ramybės“ nusileidžia jų reikalavimams.

Gera žinia yra ta, kad atpažinti isterijos priepuolius galima dar prieš jiems prasidedant ir jiems laiku pasiruošti. Įmanoma į tai reaguoti ramiai ir konstruktyviai.

Mokslų daktaras ir psichologas Michael Potegal tyrinėja vaikų isterijos priepuolius ir mano, jog juos patirti vaikams yra normalu. Daugmaž 85 procentai visų dvejų – trejų amžiaus vaikų patiria isterijas. Dažniausiai tokie priepuoliai prasideda nuo 12 iki 15 mėnesių amžiaus, pasiekia kulminaciją tarp 18 ir 36 mėnesių ir tęsiasi daugmaž iki ketverių metų.

Kodėl kyla isterijos? Viena iš priežasčių yra ta, kad jauni vaikai dar neturi fizinių, motorinių ir kalbinių gebėjimų išreikšti savo poreikiams, o tai juos trikdo. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei norėtumėte šaukšto, bet dėl savo mažo ūgio negalėtumėte pasiekti stalčiaus, kur jie sudėti, o jums bandant paaiškinti savo norą, visi suprastų, kad jus domina ne šaukštas, o kėdė.

„Vaikai dar neturi gebos naudoti logikos ir reikšti savo jausmus žodžiais. Jie gyvena tik dabarties akimirkoje“ – mokslų daktaras neuropsichiatras Daniel J. Siegel kartu su mokslų daktare psichoterapeute Tina Payne Bryson rašo jų bendroje knygoje apie vaiko smegenų raidą. Būtent todėl mažyliai nesuvokia, kad jūs rūpinatės jų saugumu, kai neleidžiate žaisti gatvėje. Būtent todėl jiems keista, kai jie turi baigti žaidimą, nes „jau laikas keliauti pas gydytoją“.

„Taip, jie gali jus kandžioti ar spardyti, – sako mokslų daktarė psicholotė ir Harvardo Medicinos mokyklos profesorė Ellen Braaten, – Tačiau pasistenkite kuo greičiau dingti ir nereaguoti į tai emociškai“. Pirmiausia ištikus isterijai pasirūpinkite vaiko saugumu. Galbūt šalia jo yra dūžtančių daiktų, galbūt jis kelia grėsmę kitų saugumui? Jei reikia, perkelkite jį į kitą vietą. Šis patarimas galioja ir tada, kai esate viešoje vietoje – parduotuvėje, restorane, šventovėje, kur vaiko priepuolis trikdo visus kitus.

Tada, kai vaikas yra saugioje erdvėje, galite išmėginti „ožiukų“ tramdymo metodus.

Būkite termostatu

Klinikinės psichologijos mokslų daktarė Rebecca Schrag Hershberg parašė knygą apie tai, kaip tėvams ištverti vaiko isterijas. Vienas jos patarimų tėvams – būkite ne termometrais, o termostatais. Ką tai reiškia? „Jūsų tikslas yra ne reaguoti į kylančią temperatūrą, o ją sureguliuoti “, – tvirtina mokslininkė. O jeigu nesate ramus pats, tada ir vaikui sunkiau nusiraminti.

Tai, kad vaikas patiria priepuolį, jokiu būdu nėra tėvų kaltė. Tačiau būtent jie yra atsakingi, kad parodytų vaikui kelią iš būsenos, iš kurios jis pats nesugeba išeiti. Sustokite ir giliai įkvėpkite.

Ieškokite esminės priežasties

Pagalvokite apie mažus kūdikius – kai jie verkia, mes nemanome, kad jie taip elgiasi tyčia. Lygiai tas pats ir su „ožiukais“. Ne taip labai šios isterijos skiriasi nuo kūdikio verksmo, kai jis yra alkanas ar šlapias. „Vaikas iš tiesų bando kažką jums pasakyti taip, kaip sugeba“, – mokslininkė aiškina, kad tai gali būti alkio, silpnumo, ligos ar tiesiog pasimetimo požymis. Kartais atrasti priežastį yra paprasta – tiesiog vaikui reikia leisti daugiau pailsėti ir duoti užkandį.

Didesnis iššūkis yra sutramdyti „ožiukus“, kurie atsiranda, kai neleidžiate vaikui bėgti į gatvę ar žaisti virtuviniais peiliais. Tada vienintelis būdas yra pirmiausia užtikrinti vaiko saugumą, o tada būti empatiškiems.

Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl nėra vieno metodo, kuris vienodai efektyviai veiktų visus vaikus. Todėl ekspertai siūlo susipažinti su keliomis skirtingomis tramdymo technikomis.

Kiekvienas šių būdų tampa lengvesnis ir efektyvesnis, kai juo nuolat naudojatės. Nesibaiminkite – jūsų vaikas tikrai suteiks jums pakankamai galimybių praktikuotis.

Ramiai apkabinkite ar palaikykite vaiką

Tai nereiškia, kad jūs prieš vaiko galią laikote į savo glėbyje. Tačiau toks meilės pasiūlymas gali nuraminti vaiką, kuris jaučiasi apimtas nevaldomų emocijų.

Nukreipkite dėmesį šalin

Pavyzdžiui, jei vaiko brolis nukniaukė žaislą ir dėl to prasidėjo isterija, pasiūlykite jam pažaisti su kitu. Kitais atvejais galbūt verta pakeisti aplinką ir pereiti į kitą kambarį ar užleisti vaiko mėgstamą dainą. Tokie dėmesio nukreipimo būdai labiau padeda susitvarkyti su jaunesniais vaikais, nes jie greitai gali užmiršti savo nepasitenkinimą.

Pasiūlykite nusiraminimo technikų

Vyresnio amžiaus vaikus galima išmokyti kaip nusiraminti įtemptose situacijose. Pavyzdžiui, giliai kvėpuoti ar skaičiuoti atbulai. Tada šias technikas galima jiems priminti ir ištikus priepuoliui.

Ignoruokite isteriją

Tai nereiškia, kad jūs ignoruojate patį vaiką. Turėtumėte likti kambaryje ir atidžiai stebėti, kas vyksta su jo emocijomis. Tačiau galite nereaguoti į verksmus ir klyksmus. Tuo pačiu metu galite padėti jiems atlikti kokį nors kitą dalyką. Pavyzdžiui, jei vaikas klykia dėl to, kad negali dėvėti savo mėgstamų rūbų, galite į verksmus nekreipti dėmesio, tačiau padėti jam užsidėti batus.

Labai efektyvu, jei kreipiate dėmesį ne į neigiamą elgesį, bet į tai, kas verta pagyrimo. Pavyzdžiui, jei vaikas dar verkia, bet jau nustojo spardytis, galima už tai jį ir pagirti.

Suteikite vaikui atokvėpio minutę

Atokvėpio minutė – tai ne vaiko pastatymas į kampą, uždarymas kambaryje ar prievartinis sodinimas ant kėdutės, kas gali būti suvokta kaip bausmė. Tiesiog ramiai pasakykite, kad lauksite, kol jis/ji nusiramins. Taip elgtis ypač naudinga, kai jau situacija ir jus išmuša iš pusiausvyros. Beje, apie tai, kaip jaučiatės, galite papasakoti ir savo vaikui – taip parodysite, kad suprantate ir jo jausmus.

Nepriminkite vaikui jo priepuolių

Kai isterijos priepuolis pasibaigia, iškart jį pamirškite. Jei priminsite jo „ožiukus“ vėliau, jaunesnis vaikas gali net nesuprasti, apie ką jūs kalbate. Tuo tarpu vyresnis tiesiog jaus gėdą, kad vėl ir vėl jį ištinka tokia beprotybė. Jei jaučiate, kad apie tai reikėtų pasikalbėti, palaukite akimirkos, kai vaikas bus ramus ir kalbėkite konstruktyviai – be jokio gėdinimo. Jei vaikas jaus gėdą ar kaltę dėl to, kas įvyko, tai tik dar labiau įkaitins situaciją.

Pasiruoškite

Prognozuoti vaiko nuotaikas yra paprasčiau negu galvojate. Silpnumas ir alkis net suaugusiems žmonėms gali sukelti nuotaikų kaitą. Tas pats ir su vaikais. Pagalvokite, kodėl isterijos dažnai kartojasi prieš pietus arba vėlią popietę. Jei maži vaikai jaučiasi pavargę ar išalkę, valdyti emocijas jiems tampa labai sunku. Juk jų smegenys dar nėra tiek išsivystę, kad jie galėtų visiškai kontroliuoti socialinį ir emocinį elgesį. Todėl susipakuokite sumuštinių išeidami iš namų ir sureguliuokite dienos ritmą taip, kad vaikas galėtų pamiegoti.

Jei isteriją sukelia išėjimas iš žaidimų aikštelės, sukurkite išėjimo planą iš anksto – pavyzdžiui, pažadėkite apdovanojimą, jei vaikas išeis gerai elgdamasis. Suplanuokite savo laiką taip, kad liktų laiko netgi isterijos priepuoliui, tada nereikės jaudintis, kad kur nors pavėluosite.

Prisiminkite, kad geriausia vaikus auklėti, skatinant jų pozityvų elgesį pagyrimais. Maži vaikai siekia atkreipti tėvų dėmesį bet kokia kaina, todėl nuolat kartoja tokį elgesį, į kurį tėvai labiausiai reaguoja.

Kada reikėtų susirūpinti?

Nors isterijos priepuoliai yra normalus mažų vaikų elgesys, ypatingai intensyvūs priepuoliai gali būti rimtos problemos ženklas. Pasak Dr. Potegal, tėvams vertėtų susirūpinti ir kreiptis į specialistus, jei kasdien kartojasi nuo penkių iki dešimties priepuolių, kurie tęsiasi ilgiau negu dešimt minučių. Ypač tada, kai vaikas elgiasi agresyviai ir niokoja daiktus. Vėliau, kai vaikas eina į darželį, patirti isteriją jam normalu kartą per savaitę. Jei tai įvyksta dažniau, reikėtų pasitarti su vaikų psichologu.

Ką tėveliams reikia žinoti?

• Visiškai normalu, kad vaikai nuo vienerių iki ketverių metų patiria isterijos priepuolius.

• Daug efektyviau per vaiko priepuolį rodyti ramybę ir empatiją negu grasinti bausmėmis.

• Gerai jau iš anksto turėti planą, kuris padės jums likti ramybėje, kai vaiką ištiks priepuolis.

• Ekspertai sutinka, kad apdovojimai už gerą elgesį ir blogo elgesio pasekmių parodymas yra geras būdas sumažinti isterijų skaičių.

• Jeigu jūsų vaiko isterija yra ypatingai ilga, intensyvi arba tai itin dažnai kartojasi, geriausia ieškoti profesionalo pagalbos.

Parengta pagal Paul L. Underwood straipsnį nytimes.com ir “The Tantrum Survival Guide: Tune In to Your Toddler’s Mind (and Your Own) to Calm the Craziness and Make Family Fun Again,” by Dr. Rebecca Schrag Hershberg, Ph.D.